Specialūs pasiūlymai

Jūsų šypsena - profesionalų rankose

Registracija

Vaikų odontologai - už ankstyvą pažintį

2018-11-20

- Pirmojo dantuko sutiktuvės šeimoje būna kupinos emocijų - tai naujas vystymosi etapas. Tačiau ar tėvai žino, kad jau tada reikia papildomai rūpintis vaiko dantimis?

- Geriausia vaiko burną pradėti valyti tada, kai dantys dar nėra išdygę. Valant ir masažuojant dantenas paruošiama sveika ir švari aplinka pieniniams dantims dygti.

Pirmaisiais gyvenimo metais rekomenduojama vaiko burną valyti drėgnu marlės ar švaraus audeklo gabalėliu. iš pradžių dantų šepetėlis nėra būtinas, nebent taip valyti tėvams patogiau. Šiuo laikotarpiu galima pradėti naudoti dantų pastą, tačiau jos kiekis turėtų būti minimalus. Pasta reikėtų suvilgyti marlės gabalėlį ir dantų šepetėlio šerelių galiukus. Valyti vaiko burną reikėtų du kartus per dieną - ryte ir ypač vakare.

- Kada turėtų išdygti pieniniai dantys, kokie priežiūros ypatumai?

- Pieniniai dantys turėtų pradėti dygti 6-8 gyvenimo mėnesį. Dažniausiai pirmi pasirodo apatiniai centriniai kandžiai. Viršutiniai centriniai kandžiai dygsta apie 8-12 mėnesį, o abiejų žandikaulių šoniniai kandžiai pasirodo apie 9-13 mėnesį. Paskui, apie 13-19 mėnesį, dažniausiai išdygsta pirmieji krūminiai dantys. Iltys turėtų dygti 16-23 mėnesį. Paskutiniai išdygsta antrieji krūminiai dantys. Jie turėtų pasirodyti 23-33 mėnesį. Tačiau kiekvieno vaiko dantų dygimo laikas ir tvarka yra skirtingi, tad esant nedidelių nukrypimų nuo vidurkio nereikėtų pradėti nerimauti. Dantų dygimo laikui turi įtakos ir genetiniai veiksniai. Jeigu tėvams dantys dygo anksti ar vėlai, tikėtina, kad ir vaikams bus panašiai.

Jau aptarėme, kad pirmuosius pieninius dantis galima valyti marlės gabalėliu. Tačiau antraisiais gyvenimo metais dygsta pieniniai krūminiai dantys, kurių kramtomasis paviršius yra nelygus, todėl dantis valyti marlės gabalėliu nebeefektyvu. Šiuo laikotarpiu būtina pradėti valyti dantis šepetėliu minkštais šereliais.

Renkantis dantų šepetėlį svarbu atsižvelgti į tai, kad jo dydis atitiktų vaiko amžių ir jo rankos dydį. Šepetėlio kotelio forma turi būti patogi mažyliui laikyti. Geriausiomis valymo savybėmis pasižymi dantų šepetėliai, kurių šereliai pagaminti iš aukščiauios kokybės sintetinio sluoksnio. Jie elastingesni, ilgiau tarnauja, higieniškesni.

Valant vaikų dantis labai svarbi tėvų pagalba. Mažyliai mėgsta mėgdžioti tėvus, todėl nori dantis valyti savarankiškai. Tačiau iki 6-7 metų vaikų rankų judesiai nėra koordinuoti, todėl vaikai nesugeba gerai išsivalyti dantų patys, ir tai turėtų atlikti tėvai. Vėliau vaikas po truputį turi perimti atsakomybę už savo burnos sveikatą, tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė vis dar būtini. Pasikartosiu - vakarinis dantų valymas yra labai svarbus.

- Ar reikia vaikams skalauti burną skalavimo skysčiu?


Iki 6 metų vaikams jokie skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų vaikams dantų skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo, jeigu ėduonies išsivystymo rizika yra didelė.


- Pasitaiko, kad dantys ima gesti dar iš buteliuko maitinamiems kūdikiams. Kaip ir dėl kokių priežasčių atsiranda vadinamasis buteliuko ėduonis?

- „Buteliuko ėduonis“ pasireiškia vaikams, ilgai maitinamiems krūtimi ar iš buteliuko, taip pat maitinamiems naktimis ir nevalant dantų. Kenksmingai veikia ir medumi, cukrumi ar sirupu suvilgyti čiulptukai, įvairių saldintų gėrimų vartojimas naktimis.

„Buteliuko ėduonis“ dažniausiai pažeidžia 2-4 metų vaikų dantis. Tai ypač ankstyvas ėduonies pažeidimas, paprastai apimantis viršutinio žandikaulio priekinius pieninius dantis, kartais - pieninius pirmuosius krūminius dantis ar net apatinio žandikaulio iltis.

- Kaip tėvams pastebėti, kad kažkas negerai?

„Buteliuko ėduonis“ progresuoja labai greitai. Prasidėjęs lūpiniame dantų paviršiuje, jis greitai apjuosia visą dantį kaklelio srityje. Iš pradžių atsiranda baltų matinių emalio dėmių. Tęsiant blogus mitybos ir higienos įpročius, baltos dėmės tampa ėduonies ertmėmis. Ėduoniui apjuosus dantį kaklelio srityje, šis lūžta ir lieka tik šaknis.

Labai svarbu nelaukti, kol atsiras ėduonies ertmės. Reikėtų atvesti vaiką pas odontologą pastebėjus baltų dėmių pieninių dantų lūpiniame paviršiuje. Tuomet gydytojas odontologas gali pakonsultuoti, kaip keisti vaiko mitybą, gerinti burnos higieną.

- Kada tėvams planuoti pirmąjį vaiko vizitą pas odontologą?

- Pirmą kartą pas odontologą derėtų apsilankyti išdygus pirmam vaiko dantukui, tačiau turint sveikatos problemų ar patyrus traumą, reikia atvykti anksčiau. Per pirmą apsilankymą gydytojas apžiūri mažylio burną, pataria žindymo ir bendros sveikatos klausimais. Vėliau profilaktiškai dantys turėtų būti tikrinami 2-4 kartus per metus.

- Yra tėvų, manančių, kad pieninių dantų gydyti nereikia.

- Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad toks požiūris yra klaidingas. Pieniniai dantys yra svarbūs, nes užtikrina normalią kramtymo funkciją. Po pieniniais dantimis formuojasi nuolatinių dantų užuomazgos, todėl negydant pieninių dantų infekcija gali jas pažeisti. 

Be to, pieniniai dantys palaiko vietą nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantų gali formuotis netaisyklingas sąkandis.

- Kuo ypatingas vaikų dantų gydymas? Juk pirmiausia, ko gero, vaiką reikia „prisijaukinti“?

- Teisingai, pirmiausia vaiką reikia „prisijaukinti“. Geriausia tą daryti, kol vaiko dantukai nėra pažeisti, o per pirmus apsilankymus mažiej ateina „paskaičiuoti“ dantukų. Tuomet dažniausiai vaikams vizitas sukelia teigiamas emocijas, jie ramiai susipažįsta su gydytojo odontologo kabinetu, personalu. Tai gali padėti išvengti odontologinių procedūrų baimės.

Be to, reguliarūs vizitai, kurie rekomenduojami kas 3-6 mėnesius, lemia, kad dantų pažeidimai diagnozuojami ir gydomi ankstyvų stadijų, todėl gydymas būna paprastesnis ir vaikams dažniausiai padaro gerą įspūdį. 

Dažniausiai pasitaikanti problema - tėvai atveda vaiką jau skaudamu dantimi. Tuomet nemažai streso patiria tiek vaikai, tiek tėvai. Gydytojui taip pat sunkiau bendrauti su vaiku, kai dantis jau būna įsiskaudėjęs ir mažylis jau kenčia skausmą ne pirmą dieną.

Odontologui, gydančiam vaiką, svarbu tinkamai parengti mažąjį pacientą procedūroms. Dažniausiai taikoma „sakau-rodau-darau“ metodika. Iš pradžių vaizdžiai vaikui suprantama kalba pasakojama, kas bus daroma, tada parodoma, su kuo tai daroma, ir tik po to atliekama procedūra. Viskas pateikiama kaip žaidimas, todėl neretai vaikams dantų gydymas patinka ir jie noriai sugrįžta.

- Kaip tėvai turėtų parengti vaikus apsilankymui pas odontologą?

- Apsilankymui pas gydytoją odontologą tėvai vaikus turi ne tik parengti, bet ir patys būti pasirengę. Svarbu, kad tėvai nesibaimintų dėl savo vaiko ir dėl to, ko jis gali bijoti. Tėvų jaudulys, įtampa labai greitai persiduoda vaikams.

Dažniausiai tėvai daro didelę klaidą nuteikdami pasakymais „nebijok, tau nieko nedarys, tau neskaudės“. Tuomet vaikas ima laukti kažko baisaus, tikisi skausmo. Be to, tėvai kartais įbaugina vaikus pasakodami apie švirkštus, kad dantys bus gręžiami grąžtu. Būna ir taip, kad tėvai už negerą elgesį vaikus gąsdina, jog bus „vedami pas dantistę“. Tuomet apsilankymas pas odontologą vaikui tampa tarsi bausmė. Tai galima daryti per žaidimą - pavyzdžiui, žaidžiant dantukų gydytoją ir pacientą. Taip pat galima paskaityti vaikišką knygą apie dantukų gydytoją, apsilankymą pas jį. Internete galima rasti įvairių animacinių filmukų, galinčių padėti pasirengti pirmajam vizitui. 

Geriausia pas gydytoją apsilankyti ryte, kai vaikas geros nuotaikos, nėra irzlus ir pavargęs. 

- Kokias dantų pastas parinkti vaikams?

- Renkantis dantų pastą svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir fluoridų kiekį, esantį dantų pastoje. Jis nurodytas ant dantų pastos tūbelės. Iki trejų metų vaikams, kurių visi dantys sveiki, rekomenduojama valyti dantis dantų pasta, kiurioje yra 500 ppm fluoridų. Jaunesniems negu trejų metų vaikams, bet jau turintiems ėduonies pažeistų dantų, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų.

Nuo trejų iki šešerių metų vaikams, jei jų visi dantys sveiki, rekomenduojama juos valyti dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. 

Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pasto likučius, burną išskalauti nedideliu vandens kiekiu. Vakare išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.